Telefonas: +370 5 216 16 26 | El. paštas: akvavyt@gmail.com

Blog

Paroda “Rinkis prekę lietuvišką 2019”

2019.10.11-13 dienomis Kaune vyko paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2019“. Parodos tikslas – pristatyti Lietuvoje sukuriamus gaminius, skatinti lietuviškų produktų vartojimą, stiprinti šalies gamintojų ir jiems aktualių paslaugų, įrangos tiekėjų bendradarbiavimą.

Joje dalyvavo Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija bei jos nariai – AB “Išlaužo žuvis” ir UAB “Vasaknos”.

Asociacijos narys AB „Išlaužo žuvis“ pristatė didelę gausą žuvies patiekalų: tiek rūkytos žuvies, tiek žuvies vyniotinių, kepsnelių, žuvies drebučiuose.
Asociacijos narys UAB „Vasaknos“ taip pat siūlė pirkėjams paragauti lauke parduodamos žuvies produkcijos.

Tarptautinė 5-oji karpininkystės konferencija Ansbache, Vokietijoje

2019.09.04-06 dienomis Ansbache, Vokietijoje vyko 5-oji tarptautinė karpininkystės konferencija. Joje dalyvavo gausus Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos narių būrys.

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos nariai konferencijoje

Konferencijos vieta ir laikas parinkti neatsitiktinai Bavarijoje, Frankonijos regione, kur ilgaamžės karpininkystės tradicijos skaičiuoja virš tūkstančio metų.
Regionas turi geografine žyma ženklinamą „Frankonijos karpį“, kurio riebalingumas negali viršyti 10%. Bavarijoje užpatentuoti trys karpių paruošimo būdai – nacionalinis kulinarinis paveldas.
Konferencijoje susirinko visų centro Europos šalių atstovai, mokslininkai, žuvininkystės ūkių vadovai, žuvininkai, kiti su tvenkinine žuvininkyste susiję specialistai aptarti aktualių klausimų, pasidalinti „sėkmės istorija“ – gerąja praktika, pasiplanuoti ateities darbus.
Konferencijoje buvo kalbama apie tvenkininės žuvininkystės vietą ir svarbą visos Europos akvakultūros  kontekste, kaip sunkiai skinasi kelią dokumentų ruošimas ir patvirtinimas Europos Komisijoje, Parlamente dėl vidaus vandenų (tvenkininės žuvininkystės) reglamentų taisymo, papildymo. Kaip svarbu nacionalinėms asociacijoms burtis į tarptautines bendruomenes, kad jų balsas taptų stipresnis, būtų išgirstas aukštesniame lygmenyje.

Konferencijos pranešėjai pasiruošę atsakyti į klausimus

Buvo perskaityti pranešimai apie paukščių ir žvėrių daromą žalą tvenkiniuose, kaip skirtingai skirtingose šalyse ši problema sprendžiama. Atkreiptas dėmesys į globalaus atšilimo keliamus gamtos reiškinius (sausras, liūtis), kad patiriami nuostoliai nenuspėjami, didėja ir toliau didės. Įdomūs ir aktualūs buvo pranešimai apie žuvų ligas, jų paplitimą Europos šalyse, pateikti duomenys apie edemos, koi herpes virusus, pavasarinę karpių viremiją ir kt.
Diskusija kilo dėl kompensacijų patiriamai žalai atlyginti. Išsivystė dvi oponuojančios kryptys: „ar mes orientuojamės tik į kompensacijas ir tvenkininę žuvininkystę verčame muziejumi?“, „ar orientuojamės tik į našumo kėlimą: kg, tonos iš ha, tūkstančiai tonų.., finansinės naudos siekimą, nekreipiame dėmesio į gamtosaugą, paveldą, gamtos turtų išsaugojimą ateities kartoms?“. Priėjome bendros išvados, kad vis tik tiesa kažkur per vidurį: ir kompensacijos būtinos, kad atsverti žuvilesių, gamtos stichijų daromą žalą, rėmimas tiesioginėmis išmokomis t.p. reikalingas, kaip ir kitose žemės ūkio srityse – ir orientuotis į našią, neteršiančią gamtos, saugančią bioįvairovę produkto gamybą. Akcentuota buvo, kad ateitis pirmiausia priklauso tik geros kokybės produktui, o ne kiekiui ar žemai kainai. Čia tvenkininė žuvininkystė turi pranašumų prieš žvejybą jūrose ir vandenynuose, nes galima sukontroliuoti kokiomis sąlygomis žuvys išaugintos, kuo šertos ir pan. – užtikrinami viso auginimo proceso etapai, kontrolė.
Daugumos šalių (Austrija, Vokietija, Vengrija, Lenkija, Čekija, Rumunija, Kroatija ir kt.) asociacijų atstovai pristatė savo patirtį, rezultatus, problemas. Buvo labai įdomu palyginti Lietuvos tvenkininės žuvininkystės problematiką su kitų šalių specifika.
Konferencijos metų parengėme ir vieningai priėmėme rezoliuciją Europos komisijai. Artimiausiu metu bus patalpinta šiame puslapyje.
Rugsėjo 5 d. oficialiai atidarėme 2019 m. karpių gaudymo sezono pradžią. Šventė buvo organizuota labai gražiame miestelyje Wassertrudingen, botanikos sode, prie nedidelio tvenkinuko. Kalbas tarė Bavarijos krašto žemės ir miškų ministras, miesto burmistras, garbūs žuvininkai. Renginį nušvietė dvi Vokietijos televizijos ir radijas. Pagauti keli karpiai buvo atidžiai apžiūrėti, pademonstruoti visiems susirinkusiems, pakomentuota jų kokybė, įmitimas, ektoparazitų nebuvimas, vietoje išmatuotas „Frankonijos karpio“ riebalingumas – 6%. Visi džiaugsmingai sutikome šią žinią – karpiai kokybiški, laikas gaudyti.
Daug šventiškai pasipuošusių žmonių, graži aplinka, draugiškas kolegų susitikimas, pasitempę darbininkai, karpių gaudymo sezono pradžia… kilo daug minčių ko dar trūksta Lietuvoje.

Pamatuotas Frankonijos karpio riebalingumas – 6% 

Po karpių sezono atidarymo šventės konferencijos dalyviai buvo pakviesti į vieną privatų karpių ūkį pietums. Tai šeimos verslas – parduotuvė ir restoranas, kas beje Frankonijoje gerai išvystyta. 200 restoranų rugsėjo – kovo mėn. laikotarpiu sugeba paruošti, patiekti, parduoti apie 2000 t. karpių, o tai juk pusė viso Lietuvoje išauginamo prekinių karpių  kiekio. Ir tai tik viename Vokietijos regione! Štai ką reiškia gera kokybė,  tradicijos, pastangos, pagarba savo kulinariniam paveldui.
Patiekalų įvairovė nustebino ir akį, ir gomurį.
Buvo aptarta daug įdomių temų su kolegomis iš kitų šalių. Pasidalinome informacija, apsikeitėme kontaktais, ateities planuose – tolimesnis bendravimas, bendradarbiavimas.
Foto galerija:

2014-2018 M. ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS „NAŽPGA (GO) GAMYBOS IR PREKYBOS PLANAS“

2014-2018 M. ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS „NAŽPGA (GO) GAMYBOS IR PREKYBOS PLANAS“
(2016 m. birželio 1 d. Sutarties Nr. 66GR-KV-15-1-00027-PR001)

        Projekto pagrindinis tikslas – įvykdyti patvirtintą Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos (Gamintojų organizacijos) akvakultūros produktų gamybos ir prekybos planą 2015-2017 metams su kuo mažesnėmis sąnaudomis, akvakultūros produktus pagal grafiką patiekti rinkai ir už tai gauti numatytas pajamų sumas, nedarant neigiamo poveikio gamtai ir didinant pridėtinę vertę daliai produktų.

Projektas reikalingas apjungti Gamintojų organizacijos narius bendrai veiklai, siekiant pagrindinių numatytų rezultatų, kurie užtikrintų Gamintojų organizacijos narių gyvybingumą ir galima būtų įvertinti Gamintojų organizacijos pasiektų rezultatų lygį, gaminant akvakultūros produktus ir juos realizuojant.

Projektui įgyvendinti skirta iki 141 936 Eur (t. y. 75 proc.) visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projekto įgyvendinimo terminas iki 2018 m. gegužės 30 d.

Projektu numatytos įgyvendinti šios priemonės:

  • Rengti ir vykdyti mokslines ir technines kampanijas, siekiant pagerinti žinias apie žuvų rūšis ir akvakultūros poveikį aplinkai ir skatinti tausių akvakultūros metodų plėtrą;
  • Veiksmingai dalyvauti įvairių atitinkamų akvakultūros įstaigų veikloje nacionaliniu, regioniniu, europiniu ir tarptautiniu lygmenimis;
  • Dalyvauti rengiant nacionalinius strateginius planus;
  • Dalyvauti kuriant pašarų atsekamumo procedūras;
  • Nustatyti rinkas akvakultūros produktų pardavimui ir tarpininkauti, patiekiant rinkai gamintojų organizacijos narių produktus;
  • Dalyvauti mugėse ir parodose nacionaliniu, europiniu ir tarptautiniu lygmenimis, siekiant propaguoti gamintojų organizacijos narių akvakultūros produktus;
  • Rengti ir vykdyti kampanijas, kuriomis siekiama propaguoti akvakultūros produktus.

Projektas viešintas, publikuojant viešinamuosius straipsnius spaudoje.

Akvakultūros produktai buvo propaguoti publikuojant 2016-2017 metais straipsnius žiniasklaidos priemonėse:

2016 metais:
1) Akvakultūrų savininkai: šviežią žuvį lietuviai drąsiai galėtų tiekti ne tik ant švenčių stalo
2) Sveikos mitybos ekspertė atskleidė, kaip žuvį paruošti dar sveikiau
3) Valgau sveikai: kodėl siekiant sulieknėti verta rinktis riebią žuvį?
4) Dažniau vartodamas žuvį žmogus atsisveikintų su daugeliu ligų
5) Budraus pirkėjo gidas: kaip išsirinkti kokybišką žuvį?
6) Vienas pakeitimas lėkštėje sumažins infarkto riziką penktadaliu
7) Kalėdų karpis ir silkutė – ar bijoti sunkiųjų metalų?
8) Kodėl turėtumėte kepti visą žuvį užuot jos filė?
9) Specialistai: tvenkiniuose užauginta žuvis – geresnė už laukinę
10) Prof. R.Stukas: „Lietuvos gyventojai žuvies vartoja per mažai“
11) Kodėl žuvį valgyti sveika?
12) Skaniausia žuvis šventiniam ir kasdieniam stalui
13) Visa tiesa apie žuvis – sklaidome mitus
14) Lietuviška ekologiška žuvis – pirma Europoje?
15) Karpis ne tik maistingas, bet ir naudingas žmogaus organizmui
16) Žuvį valgyti sveika, bet pasirinkite teisingai (dienraštis “Ūkininko patarėjas”, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. 149 (3560))
17) Kas Lietuvoje nebrango jau daugiau kaip 5 metus? (dienraštis “Lietuvos rytas”, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. 247 (7713))
18) Lietuviška tvenkinių žuvis – stalo puošmena (savaitraštis “Ji”, 2016 12 22 – 2017 01 04 Nr. 51/2016)

2017 metais:
1) Ką valgyti, jei organizmui trūksta baltymų?
2) Laužome mitus: žuvis – brangus malonumas. Ar tikrai?
3) „Žvejojame“ žuvį parduotuvėje: kokį laimikį parnešti vakarienei
4) Gaminame namuose: pagiriamasis žodis žuvienei
5) 5 mitai apie žuvį, kuriuos turėtumėte pamiršti jau dabar
6) Misija įmanoma: ką daryti, kad vaikai maitintųsi sveikiau
7) Lieknėjame sveikai: produktas, kurį galite valgyti drąsiai ir nestorėti
8) Virtuvės rebusas: kaip paprastą žuvį paversti tikru delikatesu
9) Sausėja oda ir silpsta imunitetas? Valgykite daugiau riebios žuvies
10) Ieškant aukso vidurio: neriebi, pigi ir sveikatai naudinga žuvis
11) Šviežia, šaldyta ar rūkyta žuvis: surask 10 skirtumų
12) Kalėdų karalius karpis: gardžiausi receptai, kurie palepins net gurmanus
13) Virtuvės paslaptys: kokių žuvų patiekalus labiausiai mėgsta lietuviai?
14) Karpinės žuvys: kuo jos naudingos mūsų sveikatai?
15) Gydytoja dietologė: žuvies valgymas du, tris kartus per savaitę sumažina vėžio riziką
16) Šie patiekalai – tikra laiko ir sveikatos taupyklė: ką gaminti, kai norisi gyventi sveikiau (savaitraštis “Prie kavos”, 2017-12-13 Nr. 50)
17) Omega-3 – tikras lobis, kuris slypi žuvyse (dienraštis “Lietuvos rytas”, 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. 244 (7962))
18) Ruošiamės šventėms: Kūčių stalo pažiba – žuvis (savaitraštis “Ji”, 2017 12 21 – 2018 01 02 Nr. 51/2017)

2013 METAIS ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS „AKVAKULTŪROS ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS, VEISIANT IR AUGINANT NAUJAS ŽUVŲ RŪŠIS LIETUVOS AKVAKULTŪROS TVENKINIUOSE IR UŽDAROSE CIRKULIACINĖSE AUGINIMO SISTEMOSE“

2013 METAIS ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS „AKVAKULTŪROS ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS, VEISIANT IR AUGINANT NAUJAS ŽUVŲ RŪŠIS LIETUVOS AKVAKULTŪROS TVENKINIUOSE IR UŽDAROSE CIRKULIACINĖSE AUGINIMO SISTEMOSE“
(2013 m. liepos 1 d. Sutarties Nr. EŽF-13-VILKAUDA-03-006)

           Projekto tikslas – stiprinti žmogiškąjį potencialą ir akvakultūros įmonių konkurencingumą, keliant Lietuvos akvakultūros įmonių darbuotojų kvalifikaciją veisti ir auginti upėtakius, eršketus, starkius akvakultūros tvenkiniuose ir uždarose cirkuliacinėse auginimo sistemose.

Projektui įgyvendinti skirta iki 15 434 Eur (t. y. 100 proc.) visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektas viešintas, publikuojant viešinamąjį straipsnį spaudoje.

Projektas įgyvendintas nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d.

Pagal projektą 2013 m. rugsėjo 18 d. buvo organizuotas mokomasis renginys „Eršketų, starkių veisimo ir auginimo technologijos uždarose (pusiau uždarosiose) cirkuliacinėse sistemose, remiantis vakarų šalių patirtimi” ir „Upėtakių veisimo ir auginimo technologijų ir sukauptos Lenkijos praktinės (daugiau naudojant atvirus vandens telkinius) patirties sklaida Lietuvos akvakultūros įmonių darbuotojams”. Renginyje dalyvavo 43 asmenys.

Taip pat 2013 m. rugsėjo 19 d. vyko praktinis mokomasis renginys  „Praktinis supažindinimas gamybos vietose su žuvų auginimu respublikoje sukurtose uždarose recirkuliacinėse sistemose“. Mokymus vedė Lenkijos, Olandijos, Lietuvos lektoriai, turintys aukštą kvalifikaciją šių žuvų veisimo ir auginimo srityje. Renginio klausytojai (21 dalyvis), įgijo reikiamą kvalifikaciją upėtakių, erškėtų, starkių veisimui ir auginimui tvenkiniuose ir uždarose cirkuliacinėse auginimo sistemose.

2012-2013 M. ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS „LIETUVOS VIDAUS VANDENŲ ŽUVŲ RESURSŲ NAUDOJIMO IR ĮVEISIMO SISTEMOS VERTINIMAS IR OPTIMIZAVIMAS”

  2012-2013 M. ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS „LIETUVOS VIDAUS VANDENŲ ŽUVŲ RESURSŲ NAUDOJIMO IR ĮVEISIMO SISTEMOS VERTINIMAS IR OPTIMIZAVIMAS”
(2012 m. vasario 24 d. Sutarties Nr. 3KOL3-0-11-01)

         Projekto tikslas – atlikti Lietuvos vidaus vandenų žuvų resursų naudojimo ir įveisimo sistemos vertinimo ir optimizavimo tyrimą. Jo pagrindu parengti optimizuotas rekomendacijas tolimesnei žuvininkystės plėtrai vidaus vandenyse.

Projekto rezultatas – parengtas kompleksinis vertinimas, kurį sudaro sekančios dalys:

  1. Verslinės ir mėgėjiškos žvejybos teisinės bazės ir prievolių vertinimas;
  2. Lietuvos valstybinių neišnuomotų ir išnuomotų vandens telkinių valdymo ir organizacinės sistemos analizė/vertinimas;
  3. Lietuvos neišnuomotų vandens telkinių įveisimo darbų apimčių, finansavimo apimčių ir šaltinių analizė ir vertinimas 2000-2010 metais;
  4. Lietuvos išnuomotų vandens telkinių įvesimo darbų ir finansavimo apimčių ir šaltinių vertinimas bei prognozė;
  5. Žuvivaisos darbų įtakos verslinei ir rekreacinei žvejybai vertinimas;
  6. Žuvivaisos darbų įtakos biologinei įvairovei ir ekosistemoms, galimiems genetiniams pokyčiams (pagal vandens telkinių tipus) vertinimas;
  7. Žuvivaisos darbų socialinio-ekonominio efekto vertinimas;
  8. Lietuvos valstybinių neišnuomotų ir privačių asmenų išnuomotų vandens telkinių poreikių žuvivaisai vertinimas;
  9. Mėgėjiškos žūklės poreikių vertinimas;
  10. Galimų įveisimo medžiagos tiekimo ir finansavimo šaltinių nustatymas;
  11. Tarptautinė patirtis vidaus vandenų žuvų resursų naudojimo ir įveisimo praktika turi būti detaliai išdėstyta apraše, kurį parengia kompetetinga užsienio šalies mokslinė institucija;
  12. Įžuvinimo sistemos SSGG analizės atlikimas;
  13. Žuvivaisos sistemos darbo optimizavimo modelių bei jų SSGG vertinimo atlikimas;

Remiantys atlikta analize ir vertinimais, paruoštos rekomendacijos dėl žuvivaisos krypčių ir alternatyvių žuvų išteklių tausojimo metodų taikymo bei dėl finansavimo šaltinių, teisinės bazės ir žuvivaisos valdymo sistemos tobulinimo.

Suorganizuoti 2 dviejų dienų tarpžinybinius seminarai, kuriuose pristatyti tarpiniai rezultatai bei organizuotos žuvininkystės ir žuvivaisos sektoriaus atstovų diskusijos dėl sektoriaus plėtros galimybių. Seminarų dalyvių skaičius 20–30 asmenų;

Atliktų darbų pagrindu paruošta metodinė medžiaga žuvų išteklių naudotojams bei jos pagrindu atlikti 3 mokymo seminarai žuvų išteklių naudotojams 3 Lietuvos vietovėse. Seminarų dalyvių skaičius – 15 asmenų.

Visa tyrimo ir rekomendacijų medžiaga dėl priemonių priėmimo buvo įteikta Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.

Projektui įgyvendinti skirta iki 145 828 Eur (t. y. 100 proc.) visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Projektas įgyvendintas nuo 2012 m. vasario 24 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.

Projekto rezultatų viešinimas buvo atliekamas straipsnio publikavimu mokslo leidinyje, nes šis darbas buvo mokslinio pobūdžio. Rezultatų viešinimas taip pat atliktas numatytų 2 susitikimų su įvairiais sektoriaus atstovais bei 3 mokymų metu. Be to, projektas viešintas, publikuojant viešinamąjį straipsnį spaudoje.

2009-2011 M. ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS „NACIONALINĖS AKVAKULTŪROS IR ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ GAMINTOJŲ ASOCIACIJOS BENDRADARBIAVIMO RYŠIŲ SU ES IR TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽUVININKYSTĖS IR MOKSLO INSTITUCIJOMIS SKATINIMAS“

2009-2011 M. ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS „NACIONALINĖS AKVAKULTŪROS IR ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ  GAMINTOJŲ ASOCIACIJOS BENDRADARBIAVIMO RYŠIŲ SU ES IR TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽUVININKYSTĖS IR MOKSLO INSTITUCIJOMIS SKATINIMAS“
(2010 m. birželio 30 d. Sutarties Nr. 3KOL3-0-09-3)

           Siekiant kurti konkurencingą žuvininkystės sektorių, skatinti jo atstovų, pripažintų žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų ir kitų visuomeninių organizacijų bendrą veiklą, taip pat atstovauti žuvininkystės sektoriaus interesams, projektu įgyvendinti šie uždaviniai:
  • siekti maisto saugos ir kokybės gerinimo, parengiant Žuvų ligų, paplitusių žuvininkystės ūkiuose Lietuvoje, studiją;
  •  parengiant ir išleidžiant brošiūrą apie pašarinės bazės turtinimą auginamoms žuvims;
  • skatinti mokslininkų ir žuvininkystės sektoriaus ūkio subjektų partnerystę, organizuojant 3 specializuotus turus po Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos žuvininkystės įmones bei organizacijas;
  •  surengiant konferenciją Lietuvoje žuvų ligų problematikai, žuvų auginimo intensyvinimo priemonėms, naujų perspektyvių žuvų rūšių auginimo galimybėms.

Projektui įgyvendinti skirta iki 86 869 Eur (t. y. 100 proc.) visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Projektas įgyvendintas nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2011 m. kovo 23 d.

Apie projekto pasiekimus viešinta per visuomenės informavimo priemones, parengiant 2 straipsnius bei 5 specialiąsias medžiagas patalpinimui tinklalapyje.