Ruduo – derliaus metas ir žuvininkystės ūkiams. Pasak žuvininkų, šis sezonas karpiams, kitoms žuvims augti buvo palyginti geras: tvenkiniuose pakako vandens, deguonies, buvo tinkama temperatūra. Tačiau šį rudenį prekybos tinklai labai sumažino prekybą gyva žuvimi, todėl didėjančiais produkcijos pardavimais patenkinti tik tie ūkiai, kurie turi perdirbimo cechus.
Ignalinos rajone, netoli Didžiasalio esančios bendrovės „Birvėtos tvenkiniai“ direktorė Edita Brukštuvienė džiaugiasi, kad pasinaudojus ES parama, laiku pavyko pasistatyti modernų cechą, jis pradėjo veikti prieš kelis mėnesius.
„Prekybos tinklai iš mūsų ima tik apdorotą šviežią žuvį. Net 83% realizuojamų karpių ceche išskrodžiami ir kitaip apdorojami. Kai turime cechą, karpių produkcijos pardavėme daugiau nei nei pernai tuo pačiu metu. Itin paklausūs supjaustyti fasuoti karpių gabalėliai, daugiausia perka juos jaunesni pirkėjai, vyresni ieško gyvų karpių, mano, kad taip pigiau išeis. Tačiau žmonės nepaskaičiuoja, kiek karpį išdorojus išmetama atliekų. Dar aplinkinių Švenčionių, Utenos, Ignalinos rajonų turgavietėse prekiaujame ir gyvais karpiais. Manau, kad gruodį 2, 3 kartus daugiau žuvies parduosime, kiek gaminsime produkcijos, tiek parduosime, bet cechas ne guminis“, – aiškina E. Brukštuvienė.
Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos, jungiančios 18 bendrovių, direktorius Rolandas Morkūnas sako, kad šiemet užauginta daugiau nei 3 tūkst. tonų žuvų, daugiausia karpių, t.y. kiekis panašus kaip pernai. Tačiau dėl Covid–19 buvo uždarytos parduotuvės, turgavietės, mugės, todėl pardavimai smuko, todėl rengiamasi valdžios prašyti kompensacijų. Prekyba ir dabar vangi, perdirbimo cechus turi tik 5 ūkiai, nuogąstaujama, kad dalis žuvies gali likti neparduota.
„Mes su kainomis, su maržomis esame susispaudę iki minimumo, o vartotojams palanku, kai kainos nedidelės, gali tikrai gana pigiai nusipirkti geros kokybės žuvies. Tačiau žmonės, gal dėl to viruso, nenoriai skiriasi su eurais, renkasi pigesnę vištieną ar kiaulieną, pvz. atvežtą iš Vokietijos. O mūsų natūraliose sąlygose, tvenkiniuose išaugintas, apdorotas karpis, palyginti brangus – kilogramas apie 4,5 euro“, – skaičiuoja R. Morkūnas.
Be to, žuvų augintojus spaudžia ir pigesnė atvežtinė produkcija. Štai dabar didžiausio šalies prekybos tinklo parduotuvėse gausu didelių, skrostų upėtakių, sveriančių pusantro kilogramo ar daugiau. Etiketėse nurodyta, kad jie atvežti iš Ispanijos. Kaip teigia žuvų žinovai, geriausios kokybės laikomi upėtakiai, pasiekę 300 -400 gramų svorį, ši žuvis esą turi būti patiekta nepjaustyta ir tilpti į lėkštę.
„Tai iš Ispanijos, Danijos atvežti upėtakiai, ten auginti ikrams. Išima ikrus,už juos geri pinigai gaunami, o žuvies nelabai yra kur dėti, tai išparduoda už centus, veža, kur gali realizuoti. Kaina mažesnė – 5 eurai už kg, taip sudaro konkurenciją mūsų žuvų produkcijai“, – piktinasi asociacijos direktorius.
Pasak R. Morkūno, netrukus prekyba lietuviška žuvimi turėtų suaktyvėti. Kitą savaitę su prekybininkais bus sudaromos ar tikslinamos prieššventinės pardavimo sutartys, derinamos kainos. Į ūkius pirkti žuvies jau važiuoja rūkyklų šeimininkai, viliamasi, kad prasidedant adventui, žuvies bus perkama daugiau. Ir taip iki kokios gruodžio 22-osios prekyba kils aukštyn, vėliau žuvininkystės ūkiuose bus ramu.
Skaičiuojama, kad Nacionalinei akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijai priklausantys ūkiai pateikia 90% Lietuvoje išauginamų žuvų, daugiausia karpių. Beveik trečdalis produkcijos – ekologiška. Pastaraisiais metais išaugo eršketų pardavimai, didėja ir Lietuvoje išaugintų ungurių paklausa. Anksčiau didžioji jų dalis buvo eksportuojama.
Informacijos šaltinis: Agroverslo naujienų portalas Agroeta.lt